Ar bitkoinas naudingas ekonomikai

Paieška Kas yra kriptoekonomika ir kaip tokenai gali pakeisti šiuolaikinę ekonomikos sampratą? Kriptoekonomika angl.

Bitkoinas Kaip Investicija

Sužinokite kaip tokenizacija gali pakeisti pasaulį. Visai gali būti, kad būtent šiuo metu mes esame ant didelių pokyčių, galinčių pakeisti ir šiuolaikinę ekonomikos sampratą, slenksčio.

Šių pokyčių priežastis — vis didesnius vystymosi ir plėtros tempus įgaunanti kriptoekonomika bei jos pagrindu kuriami nauji technologiniai sprendimai, dažnai siūlantys netradicinius ir visiškai netikėtus problemų sprendimo būdus. Nors Investicijos ir Finansai visų pirma yra portalas investuotojamstačiau technologijų ir ypač finansinių technologijų srityje vykstančių pokyčių ingoruoti negalime, todėl dalį portalo skirsime kriptoekonomikos naujienoms aptarti.

Kas yra kriptoekonomika? Reikėtų pažymėti, kad bendru atveju, ekonomika — tai mokslas aukščiausios parinkties dvejetainė apžvalga žmonių pasirinkimo ir jų poreikių tenkinimo klausimus.

Ar gerai investuoti į bitkoiną ilgainiui

Visai nesenai atsiradusi blockchain technologija ir jos pagrindu išleidžiamos kriptovaliutos - žmonių nepakeitė. Žmonės ir toliau privalo rinktis geriausius būdus savo poreikiams patenkinti, atsižvelgdami į turimus ribotus išteklius, todėl ekonomikos nagrinėjami klausimai išlieka bei artimiausiose ateityje išliks aktualūs.

Iš kitos pusės, negalima ignoruoti ir technologinio progreso bei to fakto, kad atsiradusi blockchain technologija kėsinasi pakeisti tam tikras aplinkos, kurioje veikia ekonomika, sąlygas. Tradicinės ekonomikos teorijos jau nebegali pilnai paaiškinti skaitmeninėse ekonominėse sistemose vykstančių procesų, papildytų kriptografijos mokslo bei sistemos dalyvių anonimiškumo, sprendimų priėmimo automatizavimo ir kontrolės mechanizmų decentralizavimo idėjomis.

Akivaizdu, kad tokiu atveju, tradicinę ekonomikos sampratą būtina papildyti naujais aiškinimo ir supratimo metodais, todėl kriptoekonomiką reikėtų suprasti kaip ekonomikos šaką, nagrinėjančią ekonominius klausimus decentralizuotose skaitmeninėse sistemose.

Bitcoin istorija, kasyklos, kainos pokyčiai, ateitis

Kriptografijos dedamoji — atsako už duomenų ir pačios kriptoekonominės sistemos ar bitkoinas naudingas ekonomikai bei atsparumą įvairaus pobūdžio vidaus ar išorės atakoms, o ekonomikos dedamoji — užtikrina veiklos sistemoje ekonominį pagrįstumą. Ekonominės aplinkos pokyčiai paskatinę kriptoekonomikos atsiradimą Be jokios abejonės, kriptoekonomikos atsiradimui daugiausia įtakos turėjo informacinių technologijų naujovės ir kriptografijos mokslo pasiekimai.

Tačiau iš kitos pusės, kartu su informacinėmis technologijomis vystėsi ir pati ekonomika. Visa eilė ekonominėje aplinkoje įvykusių pokyčių, taip pat sudarė sąlygas, būtent šiuo metu atsirasti kriptoekonomikai.

Trumpai apžvelkime tik keletą iš jų: Skirtumas tarp skolos ir nuosavybės vertybinių popierių. Tokių finansinių instrumentų kaip privilegijuotos akcijos ar konvertuojamos obligacijos atsiradimas, iš esmės panaikino skirtumus tarp skolos ir nuosavybės vertybinių popierių bei leido atsirasti naujoms investavimo į bendroves formoms.

Raimondas Kuodis. „Ekonomikos dėstymą yra užvaldę neoliberalai“

Pavyzdžiui tokenas, kuris yra kriptoekonomikos produktas ir gali būti panaudotas investicijoms pritraukti, iš esmės turi tiek skolos, tiek nuosavybės vertybinių popierių savybių, nors aiškiai negali būti priskirtas nei vienam iš jų. Turto pobūdis. Šiuo metu, didžiausių pasaulio kompanijų pagrindinę vertę sudaro nematerialus turtas. Nematerialus turto reikšmės padidėjimas kompanijų balansuose, sukelia rimtų apskaitos ir vertinimo problemų, kadangi nematerialaus turto tikrąją vertę labai sunku objektyviai nustatyti.

Kriptoekonomikoje sukuriamas turtas, savo savybėmis iš esmės nesiskiria nuo tradicinio nematerialaus turto.

Bitkoinų institucinės investicijos

Nuo ko pradėti suprasti kriptoekonomiką? Stebint kriptovaliutų bei ICO Initial Coin Offering rinkas, gali susidaryti įspūdis, jog šios rinkos veikia tikrų laukinių vakarų sąlygomis ir jose vykstantiems procesams trūksta aiškių žaidimo taisyklių. Iš vienos pusės, reikia pripažinti, kad kriptoekonomika — tai visiškai jauna ekonomikos šaka, dar neturinti efektyvių reguliacinių mechanizmų ir daugelis joje vykstančių procesų nėra standartizuoti bei tinkamai integruoti į kitas gyvenimo sritis.

Žinoma, toks reguliacinių mechanizmų ir bendrų standartų nebuvimas, sąlygoja didesnį neapibrėžtumo ir rizikos lygį kriptorinkos dalyviams, tačiau tai ne technologiniai, o reguliaciniai bei etiniai rinkos dalyvių elgsenos klausimai, kurie anksčiau ar vėliau bus išspręsti.

Tai visiems visuomenės luomams privaloma dorybė. Gal įvardintoji saikingumo dorybė yra pirmoji ekonominė dorybė? Tik mes ją pamiršome?

Iš technologinės pusės, kriptovaliutą arba ICO procesą valdantis decentralizuotas tinklas ir visi šio tinklo dalyviai, veikia pagal aiškiai nustatytas ir aprašytas taisykles. Šios taisyklės, iš anksto suprogramuotos decentralizuoto tinklo protokoluose, leidžia sudaryti aiškią ir skaidrią kriptoekonominės sistemos dalyvių tarpusavio santykių struktūrą.

Būtent aiškiai nustatyta santykių struktūra, leidžia kurti saugias, patikimas bei visuomenei naudingas kriptoekonomines sistemas.

Bitkoinai: ką svarbu žinoti apie šią virtualią kriptovaliutą? Virtuali kriptovaliuta — nereglamentuoti skaitmeniniai pinigai, kuriuos galima naudoti kaip atsiskaitymo priemonę ir kuriuos į apyvartą išleidžia ne centrinis šalies bankas. Virtualių valiutų formų gali būti daugybė — nuo valiutos, kuri naudojama žaidžiant internetinius kompiuterinius žaidimus, iki realiame gyvenime naudojamos atsiskaitymo už prekes ir paslaugas priemonės. Sudarant tokius sandorius bankai nedalyvauja. Visai neseniai išplito virtuali valiuta bitkoinas angl.

Taigi, siekiant ne tik paviršutiniškai, bet iš esmės suprasti kriptoekonomiką bei kokius pokyčius į mūsų gyvenimus gali atnešti jos pagrindu sukurti produktai, būtina pasigilinti į šio naujo reiškinio detales ir susipažinti su pagrindiniais kriptoekonomikos konstrukciniais elementais.

Iš esmės, trys pagrindiniai konstrukciniai elementai ant kurių laikosi visa kriptoekonomika — tai decentralizacija, kriptografija ir ekonomika. Visi decentralizuotos ar bitkoinas naudingas ekonomikai dalyviai tampa duomenų turėtojais, duomenys saugomi visur ir kartu niekur.

Kas yra kriptoekonomika ir kaip tokenai gali pakeisti šiuolaikinę ekonomikos sampratą?

Kriptografija — tai kriptoekonominių sistemų pagrindas, užtikrinantis pilną duomenų bei ryšio tarp sistemos dalyvių saugumą. Ekonomika — kriptoekonominėje sistemoje nustatytos ekonominės veiklos taisyklės, užtikrinančios sklandų sistemos veikimą bei skatinančios visų sistemos dalyvių racionalų elgesį, siekiant ekonominės naudos. Taigi, be aukščiau išvardintų pagrindinių kriptoekonomikos konstrukcinių elementų pritaikymo, tokios šiuo metu populiarios blockchain aplikacijos kaip Bitkoinas, Ethereum ir kitos kirptovaliutos - būtų tiesiog neįmanomos.

Būtent kriptografijos mokslo pasiekimai ir ekonominiai skatinimo mechanizmai leidžia sukurti tokias decentralizuotas sistemas, kuriose be jokio centrinio kontrolės centro poreikio, sistemos dalyviai visuomet sugeba pasiekti bendrą susitarimą dėl sistemos būsenos. Kitaip sakant, norint suprasti kas yra kriptoekonomika ir kokias gyvenimo sritis ji artimiausioje ateityje gali paliesti, neišvengimai reikia susipažinti su kiekvienu šio reiškinio konstrukciniu elementu atskirai ir aiškiai suprasti jo vaidmenį bendroje sistemoje.

Tą toliau ir padarysime. Decentralizacija — dažniausiai minima, tačiau mažiausiai paaiškinta sąvoka kriptoekonomikoje Tūkstančiai valandų paskirta tyrimams ir apmąstymams bei milijonai eurų yra išleista elektros energijai ir vaizdo plokštėms dėl vienintelio tikslo — pasiekti, tobulinti ir išlaikyti decentralizaciją.

Kita vertus, nors kalbant apie kriptoekonomiką, decentralizacija patapo vos ne blockchain technologijos sinonimu, kartu tai mažiausiai paaiškinta bei aprašyta sąvoka.

Todėl toliau pabandysime pasiaiškinti kas yra decentralizacija, kodėl ji reikalinga ir ar būtina visuomet ar bitkoinas naudingas ekonomikai siekti apskritai. Tikriausiai reikėtų pradėti nuo to, kad blockchain nėra pirmoji, žmonių sukurta ir naudojama, decentralizuota technologija. Paprastai sakant, Torrent — tai decentralizuotas tinklas, kuriame šio tinklo nariai gali keistis įvairiais duomenimis ir informacija.

Bitkoinai: ką svarbu žinoti apie šią virtualią kriptovaliutą?

Pagal Torrent tinklo idėją, žmonės gali atsisiųsti reikalingus duomenis iš kitų tinklo naudotojų, o atsisiųstus duomenis toliau laikyti savo kompiuteryje ir taip dalintis jais su kitais tinklo nariais. Tačiau tokia Torrent architektūra turi vieną esminę problemą — tinklas veikia garbės ir pasitikėjimo pagrindu.

Jeigu vienas iš Torrent tinklo narių atsisiunčia duomenis į savo kompiuterį, iš šio nario tikimasi, kad atsisiųstus duomenis jis toliau laikys savo kompiuteryje ir dalinsis jais su kitais tinklo nariais.

Tačiau, kaip rodo Torrent naudojimo praktika, žmonės nėra pačios garbingiausios ir patikimiausios būtybės žemėje. Iš tinklo atsisiųsti duomenys, dažniausiai yra pakankamai greitai pašalinami iš kompiuterių, kadangi be jokios asmeninės ekonominės naudos, kompiuteryje laikyti daug vietos užimančią informaciją, tiesiog nėra prasmės.

Kitaip sakant, decentralizuotam Torrent tinklui trūksta ekonominio dalyvių skatinimo mechanizmo, kuris verstų tinklo dalyvius laikytis nustatytų taisyklių. Šią spragą, metais užpildė Satoshi Nakamoto paskelbtos idėjos, kurios tapo blockchain technologijos ir Bitkoino pagrindu. Bet apie tai šiek tiek vėliau.

Kapitalo investicijos bitkoinas - W. Ar bitkoinas tinka verslui?

Kas yra decentralizacija? Bendru atveju, decentralizacija — tai procesas apimantis funkcijų, įgaliojimų, atsakomybės ir resursų perdavimą arba paskirstymą iš centrinių valdymo centrų į pavaldžius, žemesnio lygio, centrus. Decentralizacijos principai gali būti taikomi darbo organizavimo, vadybos, verslo ir kito tipo organizacijų struktūros formavimo, viešojo administravimo, kriptovaliutų ethereum prekyba, ekonomikos bei žinoma technologijų srityse.

Kalbant apie decentralizuotas sistemas, mes turime omenyje tokias sistemas, kuriose žemesnio lygio sistemos komponentai, veikia savarankiškai savo vietinėje aplinkoje ir siekia įgyvendinti visai sistemai keliamus uždavinius.