Pagrindinės investicijos pašalinimas iš kriptovaliutos. Kaip Sugalvoti Parasa-Grafologas R Bilinskas: Geras parašas – tramplinas į sėkmę

Paieška Kas yra kriptoekonomika ir kaip tokenai gali pakeisti šiuolaikinę ekonomikos sampratą?

Kriptoekonomika angl. Sužinokite kaip tokenizacija gali pakeisti pasaulį. Visai gali būti, kad būtent šiuo metu mes esame ant didelių pokyčių, galinčių pakeisti ir šiuolaikinę ekonomikos sampratą, slenksčio. Šių pokyčių priežastis — vis didesnius vystymosi ir plėtros tempus įgaunanti kriptoekonomika bei jos pagrindu kuriami nauji technologiniai sprendimai, dažnai siūlantys netradicinius ir visiškai netikėtus problemų sprendimo būdus. Nors Investicijos ir Finansai visų pirma yra portalas investuotojamstačiau technologijų ir ypač finansinių technologijų srityje vykstančių pokyčių ingoruoti negalime, todėl dalį portalo skirsime kriptoekonomikos naujienoms aptarti.

Kas yra kriptoekonomika?

Naujoko pagrindine klaida investuojant i Bitkoinus

Reikėtų pažymėti, kad bendru atveju, ekonomika — tai mokslas nagrinėjantis žmonių pasirinkimo ir jų poreikių tenkinimo klausimus. Visai nesenai atsiradusi blockchain technologija ir jos pagrindu išleidžiamos kriptovaliutos - žmonių nepakeitė.

Žmonės ir toliau privalo rinktis geriausius būdus savo poreikiams patenkinti, atsižvelgdami į turimus ribotus išteklius, todėl ekonomikos nagrinėjami klausimai išlieka bei artimiausiose ateityje išliks aktualūs.

Kuris yra saugiausias ir kuris suteiks jums geriausią našumą? Programinė įranga turi automatinę prekybos programą, kuri uždirba pelną jums netenkant šios srities genijaus. Tai idealiai tinka tik pradedantiems ir patyrusiems. Šią analizę atliko nepriklausomas autorius ir ji neatspindi cryptoeconomy.

Iš kitos pusės, negalima ignoruoti ir technologinio progreso bei to fakto, kad atsiradusi blockchain technologija kėsinasi pakeisti tam tikras aplinkos, kurioje veikia ekonomika, sąlygas. Tradicinės ekonomikos teorijos jau nebegali pilnai paaiškinti skaitmeninėse ekonominėse sistemose vykstančių procesų, papildytų kriptografijos mokslo bei sistemos dalyvių anonimiškumo, sprendimų priėmimo automatizavimo ir kontrolės mechanizmų decentralizavimo idėjomis.

Akivaizdu, kad tokiu atveju, tradicinę ekonomikos sampratą būtina papildyti naujais aiškinimo ir supratimo metodais, todėl kriptoekonomiką reikėtų suprasti kaip ekonomikos šaką, nagrinėjančią ekonominius klausimus decentralizuotose skaitmeninėse sistemose.

Kriptografijos dedamoji — atsako už duomenų ir pačios kriptoekonominės sistemos saugumą bei atsparumą įvairaus pobūdžio vidaus ar išorės atakoms, o ekonomikos dedamoji — užtikrina veiklos sistemoje ekonominį pagrįstumą. Ekonominės aplinkos pokyčiai paskatinę kriptoekonomikos atsiradimą Be jokios abejonės, kriptoekonomikos atsiradimui daugiausia įtakos turėjo informacinių technologijų naujovės ir kriptografijos mokslo pasiekimai.

Kas yra kriptoekonomika?

Tačiau iš kitos pusės, kartu su informacinėmis technologijomis vystėsi ir pati ekonomika. Visa eilė ekonominėje aplinkoje įvykusių pokyčių, taip pat sudarė sąlygas, būtent šiuo metu atsirasti kriptoekonomikai. Trumpai apžvelkime tik keletą iš jų: Skirtumas tarp skolos ir nuosavybės vertybinių popierių.

Tokių finansinių instrumentų kaip privilegijuotos akcijos ar konvertuojamos obligacijos atsiradimas, iš esmės panaikino skirtumus tarp skolos ir nuosavybės vertybinių popierių bei leido atsirasti naujoms investavimo į bendroves formoms.

Pavyzdžiui tokenas, kuris yra kriptoekonomikos produktas ir gali būti panaudotas investicijoms pritraukti, iš esmės turi tiek skolos, tiek nuosavybės vertybinių popierių savybių, nors aiškiai negali būti priskirtas nei vienam iš jų.

Turto pobūdis.

Šiuo metu, didžiausių pasaulio kompanijų pagrindinę vertę sudaro nematerialus turtas. Nematerialus turto reikšmės padidėjimas kompanijų balansuose, sukelia rimtų apskaitos ir vertinimo problemų, kadangi nematerialaus turto tikrąją vertę labai sunku objektyviai nustatyti.

Kriptoekonomikoje sukuriamas turtas, savo savybėmis iš esmės nesiskiria nuo tradicinio nematerialaus turto. Nuo ko pradėti suprasti kriptoekonomiką? Stebint kriptovaliutų bei ICO Initial Coin Offering rinkas, gali susidaryti įspūdis, jog šios rinkos veikia tikrų laukinių vakarų sąlygomis ir jose vykstantiems procesams trūksta aiškių žaidimo taisyklių.

Iš vienos pusės, reikia pripažinti, kad kriptoekonomika — tai visiškai jauna ekonomikos šaka, dar neturinti efektyvių reguliacinių mechanizmų ir daugelis joje vykstančių procesų nėra standartizuoti bei tinkamai integruoti į kitas gyvenimo sritis. Žinoma, toks reguliacinių mechanizmų ir bendrų standartų nebuvimas, sąlygoja didesnį neapibrėžtumo ir rizikos lygį kriptorinkos dalyviams, tačiau tai ne technologiniai, o reguliaciniai bei etiniai rinkos dalyvių kriptovaliutų monetų prekyba klausimai, kurie anksčiau ar vėliau bus išspręsti.

Iš technologinės pusės, kriptovaliutą arba ICO procesą valdantis decentralizuotas tinklas ir visi šio tinklo dalyviai, veikia pagal aiškiai nustatytas ir aprašytas taisykles.

Šios taisyklės, iš anksto suprogramuotos decentralizuoto tinklo protokoluose, leidžia sudaryti aiškią ir skaidrią kriptoekonominės sistemos dalyvių tarpusavio santykių struktūrą.

Būtent aiškiai nustatyta santykių struktūra, leidžia kurti saugias, patikimas bei visuomenei naudingas kriptoekonomines sistemas. Taigi, siekiant ne tik paviršutiniškai, bet iš esmės suprasti kriptoekonomiką bei kokius pokyčius į mūsų gyvenimus gali atnešti jos pagrindu sukurti produktai, būtina pasigilinti į šio naujo reiškinio detales ir susipažinti su pagrindiniais kriptoekonomikos konstrukciniais elementais. Iš esmės, trys pagrindiniai konstrukciniai elementai ant kurių laikosi visa kriptoekonomika — tai decentralizacija, kriptografija ir ekonomika.

Kriptovaliutos - kas tai?

Visi decentralizuotos sistemos dalyviai tampa duomenų turėtojais, duomenys saugomi visur ir kartu niekur. Kriptografija — tai kriptoekonominių sistemų pagrindas, užtikrinantis pilną duomenų bei ryšio tarp sistemos dalyvių saugumą. Ekonomika — kriptoekonominėje sistemoje nustatytos ekonominės veiklos taisyklės, užtikrinančios sklandų sistemos veikimą bei skatinančios visų sistemos dalyvių racionalų elgesį, siekiant ekonominės naudos.

Taigi, be aukščiau išvardintų pagrindinių kriptoekonomikos konstrukcinių elementų pritaikymo, tokios šiuo metu populiarios blockchain aplikacijos kaip Bitkoinas, Ethereum ir kitos kirptovaliutos - būtų tiesiog neįmanomos. Būtent kriptografijos mokslo pasiekimai ir ekonominiai skatinimo mechanizmai leidžia sukurti tokias decentralizuotas sistemas, kuriose be jokio centrinio kontrolės centro poreikio, sistemos dalyviai visuomet sugeba pasiekti bendrą susitarimą dėl sistemos būsenos.

Kitaip sakant, norint suprasti kas yra kriptoekonomika ir kokias gyvenimo sritis ji artimiausioje ateityje gali paliesti, neišvengimai reikia susipažinti su kiekvienu šio reiškinio konstrukciniu elementu atskirai ir aiškiai suprasti jo vaidmenį bendroje sistemoje.

Tą toliau ir padarysime. Decentralizacija — dažniausiai minima, tačiau mažiausiai paaiškinta sąvoka kriptoekonomikoje Tūkstančiai valandų paskirta tyrimams ir apmąstymams bei milijonai eurų yra išleista elektros energijai ir vaizdo plokštėms dėl vienintelio tikslo — pasiekti, tobulinti ir išlaikyti decentralizaciją. Kita vertus, nors kalbant apie kriptoekonomiką, decentralizacija patapo vos ne blockchain technologijos sinonimu, kartu tai mažiausiai paaiškinta bei aprašyta sąvoka.

Kaip uždirbti dolerių internete toliau pabandysime pasiaiškinti kas yra decentralizacija, kodėl ji reikalinga ir ar būtina visuomet jos siekti apskritai. Tikriausiai reikėtų pradėti nuo to, kad blockchain nėra pirmoji, žmonių sukurta ir naudojama, decentralizuota technologija. Paprastai sakant, Torrent — tai decentralizuotas tinklas, kuriame šio tinklo nariai gali keistis įvairiais duomenimis ir informacija.

Pagal Torrent tinklo idėją, žmonės gali atsisiųsti reikalingus duomenis iš kitų tinklo naudotojų, o atsisiųstus duomenis toliau laikyti savo kompiuteryje ir taip dalintis jais su kitais tinklo nariais. Tačiau tokia Torrent architektūra turi vieną esminę problemą — tinklas veikia garbės ir pasitikėjimo pagrindu. Jeigu vienas iš Torrent tinklo narių atsisiunčia duomenis į savo kompiuterį, iš šio nario tikimasi, kad atsisiųstus duomenis jis toliau laikys savo kompiuteryje ir dalinsis jais su kitais tinklo nariais.

Tačiau, kaip rodo Torrent naudojimo praktika, žmonės nėra pačios garbingiausios ir patikimiausios būtybės žemėje. Iš tinklo atsisiųsti duomenys, dažniausiai yra pakankamai greitai pašalinami iš kompiuterių, kadangi be jokios asmeninės ekonominės naudos, kompiuteryje laikyti daug vietos užimančią informaciją, tiesiog nėra prasmės.

Pagrindinės investicijos pašalinimas iš kriptovaliutos sakant, decentralizuotam Torrent tinklui trūksta ekonominio dalyvių skatinimo mechanizmo, kuris verstų tinklo dalyvius laikytis nustatytų taisyklių.

Šią spragą, metais užpildė Satoshi Nakamoto paskelbtos idėjos, kurios tapo blockchain technologijos ir Bitkoino pagrindu. Bet apie tai šiek tiek vėliau. Kas yra decentralizacija? Bendru atveju, decentralizacija — tai procesas apimantis funkcijų, pagrindinės investicijos pašalinimas iš kriptovaliutos, atsakomybės ir resursų perdavimą arba paskirstymą iš centrinių valdymo centrų į pavaldžius, žemesnio lygio, centrus. Decentralizacijos principai gali būti taikomi darbo organizavimo, vadybos, verslo ir kito tipo pagrindinės investicijos pašalinimas iš kriptovaliutos struktūros formavimo, viešojo administravimo, finansų, ekonomikos bei žinoma technologijų srityse.

Kalbant apie decentralizuotas sistemas, mes turime omenyje tokias sistemas, kuriose žemesnio lygio sistemos komponentai, veikia savarankiškai savo vietinėje aplinkoje ir siekia įgyvendinti visai sistemai keliamus uždavinius.

Kitaip sakant, centralizuotose sistemose, centrinis sprendimų priėmimo centras, tiesiogiai arba pagal griežtą hierarchijos grandinę, valdo žemesnio lygio centralizuotos sistemos komponentus ir yra atsakingas už visos sistemos veiklą.

Litecoin (LTC) – kas tai?

Tuo tarpu decentralizuotų sistemų veikimas yra paremtas vadinamu paskirstytos kontrolės mechanizmu, kuomet kiekvienas atskiras sistemos komponentas yra vienodai atsakingas už visos decentralizuotos sistemos veiklą. Vienas iš Ethereum kūrėjų Vitalik Buterin, savo straipsnyje decentralizuotus tinklus siūlo vertinti trimis pagrindiniais aspektais: architektūriniu, politiniu bei loginiu. Tinklo architektūros decentralizacija — kiek savarankiškų komponentų blockchain tinklo atveju - kompiuterių tinklas turi ir kiek visų turimų komponentų vienu metu gali sugesti, nepadarydami įtakos tinklo veiklai?

Politinė tinklo decentralizacija — kiek asmenų ar organizacijų kontroliuoja tinklą sudarančius komponentus? Tinklo loginė decentralizacija — ar tinklo duomenų struktūra ir sąsajos tarp tinklo komponentų veikia kaip vienalytė sistema, ar kaip beformis komponentų spiečius? Kitaip sakant, jei visas tinklas būtų padalintas per pusę, ar abi padalintos pusės galėtų toliau veikti kaip atskiri ir nepriklausomi vienetai? Taigi, nagrinėjant decentralizacijos procesą sisteminiu požiūriu, galima padaryti labai įdomius vertinimus dėl pačios blockchain technologijos decentralizacijos lygio.

Nors blockchain yra architektūriškai nėra centrinio komponento, kuriam sugedus sistema nebeveiktų ir politiškai tinklo niekas nekontroliuoja decentralizuota sistema, tačiau pačios blokų grandinės padalinti į dvi dalis negalima. Kita vertus, ta pati vienalytė blokų grandinės duomenų struktūra yra vienas pagrindinių blockchain technologijos privalumų, todėl į loginį blockchain tinklo centralizavimą žiūrėti kaip į technologinį trūkumą, taip pat būtų ne visiškai teisinga.

January 24, Jei įsigiję realias apčiuopiamas atsargas, realiai galite įvertinti investicijų grąžos tikimybę, tai su kriptovaliutomis situacija nėra aiški. Kad padėtume susipažinti su kriptovaliutomis, atsakome į dažniausiai apie jas užduodamus klausimus. Bet čia yra kitas — kripto ekonomikos pasaulis kaip veikia investavimas į kriptovaliutą įprastos teorinės taisyklės ar gerai dabar investuoti į litecoin tampa praktika. Palaikykite turinio kokybę Apie Investavimą Paprastai Patreon!

Kaip decentralizacija pagerina skaitmeninio tinklo saugumą? Akivaizdu, kad būtent kriptoekonomika yra pagrindas ekonominei veiklai ir ekonominės vertės kūrimui decentralizuotame tinkle. Decentralizuoto tinklo protokoluose nustatytos aiškios taisyklės, užtikrina tinko saugumą ir tinkle sukurtos vertės išsaugojimą.

Šioje vietoje labai svarbu paminėti, kad būtent decentralizuoto tinklo protokoluose nustatytos taisyklės, nulemia tinklo dalyvių tarpusavio santykių struktūrą bei kiek vertės tinkle bus galima sukurti. Prieš nustatant šias taisykles, daromos teorinės prielaidos dėl tinklo dalyvių tinkamos ir netinkamos elgsenos. Kriptoekonomika nagrinėja šias prielaidas tam, kad maksimaliai padidintų decentralizuoto tinko saugumą ir kuriamą ekonominę vertę jo dalyviams.

Taigi, kaip ir realiame gyvenime, mes norime ne tik kurti ekonominę vertę, bet ir sukurtą vertę išsaugoti.

Kriptovaliutos krenta į visišką dugną eglutemazeikiai.

Savaime suprantama, kad pagrindinės investicijos pašalinimas iš kriptovaliutos tinkluose sukurtos vertės išsaugojimas, tiesiogiai priklauso nuo viso tinklo saugumo, todėl kriptoekonomikos nagrinėjami klausimai tampa dar aktualesni.

Kuriant bet kokį skaitmeninį tinklą turi būti siekiama maksimaliai didinti jo saugumą, todėl saugumo prasme, tinklo decentralizacijos reikėtų siekti dėl šių pagrindinių priežasčių: Atsparumas gedimams — žymiai mažesnė tikimybė, kad decentralizuotos sistemos gali atsitiktinai sugesti, kadangi jos yra sudarytos iš daugelio sistemos darbą palaikančių mazgų.

Kitaip sakant, keturių kompiuterių iš aštuonių gedimo vienu metu tikimybė yra žymiai mažesnė nei vienintelio kompiuterio gedimo tikimybė.

Šis principas yra gerai įsisavintas ir šiuo metu naudojamas daugelyje gyvenimo sričių: papildomi elektros generatoriai ligoninėse, keleivinių lėktuvų varikliai ar netgi investicijų portfelio diversifikacija. Atsparumas išorės atakoms — decentralizuotas sistemas daug brangiau užpulti arba bandyti užvaldyti, kadangi jos neturi centrinių kontroles centrų, kuriuos būtų galima atakuoti mažesnėmis sąnaudomis nei galimas atlygis, kurį pavyktų gauti sėkmingos atakos atveju.

Tolesniuose skyriuose detaliau aptarsime bei išnagrinėsime galimas atakas prieš decentralizuotas sistemas. Atsparumas vidaus atakoms — decentralizuotų sistemų dalyviams daug sunkiau suorganizuoti sau naudingus kartelinius susitarimus, nukreiptus prieš sąmoksle nedalyvaujančius sistemos dalyvius. Decentralizuotų sistemų kūrimo iššūkiai Kriptoekonomika siekia apjungti griežtai nustatytų techninių taisyklių visumą su nenuspėjamu žmonių elgesiu, todėl sukonstruoti patikimus decentralizuotos sistemos veikimo mechanizmus yra labai sudėtinga užduotis.

Nustačius netinkamas taisykles, decentralizuota sistema pasmerkiama žlugimui. Iš kitos pusės, iš anksto numatyti visus galimus žmonių sąveikos su sistema būdus, taip pat beveik neįmanoma. Esminė decentralizuotų sistemų problema yra užtikrinti bendrą visos sistemos patikimumą net ir vykstant keletui klaidingų sistemos procesų.

Kitaip sakant, nepriklausomi decentralizuotos sistemos komponentai turi sutarti dėl vienos duomenų vertės, kuri bus laikoma teisinga.

Šis sutarimo arba konsensuso radimo procesas privalo būti atsparus sistemos gedimams bei išorės ir vidaus atakoms. Kas yra Bizantijos generolų problema? Bizantijos generolų problema tai klasikinė problema, su kuria susiduria visi paskirstytų decentralizuotų kompiuterinių sistemų tinklai.

Tai viena sunkiausių visų laikų decentralizuoto sprendimų priėmimo problemų, kuri pirmą kartą buvo aprašyta dar metais. Įsivaizduokime, kad Bizantijos imperija nusprendė užimti miestą, todėl trys imperijos pagrindinės investicijos pašalinimas iš kriptovaliutos, kartu su savo armijomis apsupo šį miestą iš skirtingų pusių.

Tačiau miestas taip pat turi stiprią armiją ir galėtų apsiginti nuo vieno ar net dviejų generolų puolimo. Miesto gynyba galėtų būti pralaužta tik vieninteliu atveju - jei visi pagrindinės investicijos pašalinimas iš kriptovaliutos generolai pultų miestą vienu metu. Kitaip sakant, vienintelis būdas užimti miestą yra koordinuotas trijų generolų puolimas vienu metu. Taigi, naktį prieš mūšį, visi trys Bizantijos imperijos generolai, kurių stovyklos yra skirtingose miesto pusėse, turi susitarti dėl bendro mūšio plano ir nuspręsti ar miestą verta pulti, ar geriau atsitraukti.

Galite investuoti į bitcoin per etrade. Kaip Prekiauti Bitcoin Etrade

Kadangi generolų stovyklos yra toli viena nuo kitos, skirtingose miesto pusėse, vienintelis būdas jiems bendrauti yra per pasiuntinius. Kiekvienas generolas turi išsiųsti pranešimą kitiems dviem generolams ir informuoti ar jis nori ir kada nori pradėti miesto puolimą. Tokiu būdu visi trys generolai gali susitarti miestą pulti jei du sutinka arba gali nuspręsti, kad miestas šiuo metu per stiprus ir geriau atsitraukti. Generolai yra vienodo rango ir turi vienodas teises priimant sprendimus, todėl sprendimą dėl mūšio plano jie turi priimti visi kartu.

Sakykime, kad Generolas Nr. 365 prekybos dvejetainių opcionų brokeriai tam, kad informuoti apie savo planus, jis išsiunčia pasiuntinius pas kitus du generolus.

Kiti generolai gaus Generolo Nr. Jei Generolas Nr. Bendraudami tokiu būdu, visi trys generolai gali susitarti dėl koordinuoto mūšio plano ir kartu pulti miestą sutartu laiku.

• Kripto valiutos investicijos.
• Kriptovaliutos nuosmukis šiandien - Rinkitės, į kokią kriptovaliutą investuoti
• Kaip prekiauti su MetaTrader 4 – MT4 patarimai, Kriptovaliutos pašalinimas į eta kortelę
• Ar girdėjote ką nors apie eToro - Uždarom2008.lt Etoro variantas
• Kriptovaliutos kursas - Bitcoin, ETH ir kitų kaina Egera

Tačiau yra keletas problemų. Kiekvieną kartą, kuomet pasiuntinys neša pranešimą vienam iš generolui, jis rizikuoja būti sučiuptas miesto gynėjų. Jei pasiuntinys bus sučiuptas, miesto gynėjai sužinos savo priešų planus ir bet kokiomis priemonėmis norės išvengti koordinuoto puolimo prieš miestą. Taigi, miesto gynėjai gali pakeisti sučiuptą pasiuntinį savo žmogumi, kuris vienam iš generolų pristatytų suklastotą pranešimą atsitraukti arba pulti kitu laiku.

Toks suklastotas pranešimas keltų grėsmę visam mūšio planui. Taip pat, kai kurie pasiuntiniai arba netgi generolai gali būti išdavikai nepamirškime jau legendine tapusios Bizantiškos klastos. Išdavikai pasiuntiniai - bandytų patys suklastoti jiems patikėtus pranešimus, o išdavikai generolai — bandytų sabotuoti mūšio planą, išsiųsdami klaidingus pranešimus kitiems generolams.

Taigi, sučiupus pasiuntinį arba atsiradus išdavikui, informacijos perdavimo kanalai, visame generolų bendravimo tinkle, tampa nepatikimi. Nesusitarus dėl mūšio plano, puolimas gali baigtis pralaimėjimu, todėl ištikimi generolai turi pagrindinės investicijos pašalinimas iš kriptovaliutos būdą kaip pasiekti bendrą susitarimą net ir žinant, kad bet kuriuo momentu galima išdavystė.

Taigi, generolai turi žinoti ar jų pranešimai buvo sėkmingai pristatyti bei turėti galimybę patikrinti ar iš kitų generolų gauti pranešimai yra autentiški. Net jeigu pasiuntinys būtų sučiuptas, pranešimai turi būti taip užšifruoti, kad miesto gynėjai nesužinotų mūšio plano.

Kriptovaliutų portfelio investicijos

Patikimo decentralizuoto tinklo, kuriame būtų užtikrintas saugus informacijos perdavimas ir kuriame būtų galima pasiekti visų tinklo dalyvių bendrą susitarimą dėl perduodamos informacijos teisingumo, sukūrimo problema - žinoma kaip Bizantijos generolų problema.

Akivaizdu, kad Bizantijos generolų problema yra tiesiogiai susijusi su decentralizuotų tinklų kūrimu ir vystymu. Decentralizuotų tinklų nepriklausomi dalyviai, kurie į tinklą gali perduoti ir netikslią arba kenkėjišką informaciją — tai mūsų generolai, jungtys tarp tinklo dalyvių, kuriomis perduodama informacija gali būti klaidinga arba net visiškai prarasta — tai mūsų pasiuntiniai, o tarp dalyvių tinkle perduodama informacija — tai pasiuntinių gabenami generolų pranešimai.

Visi decentralizuoto tinklo dalyviai privalo susitarti dėl kiekvieno pranešimo, kuris tarp jų yra perduodamas.

Net ir tuo atveju, kai tinkle atsiradus grupei nepatikimų dalyvių, pradedami siųsti klaidingi pranešimai, likęs tinklas privalo atremti tokią ataką. Kitaip sakant, visas tinklas turi bendrai susitarti dėl kiekvieno jame perduodamo pranešimo teisingumo ir jeigu pranešimas teisingas — patvirtinti naują tinklo būseną.

Šis pasiektas susitarimas yra vadinamas konsensusu. Pavyzdžiui, kuomet siunčiame ar gauname pinigus tradiciniais, centralizuotais būdais Visa, PayPal, Paysera ar kiti paslaugų teikėjaiperduodamos informacijos teisingumą patikrina trečia šalis - šios paslaugos teikėjas.

Paslaugos teikėjas turi savo privatų operacijų registrą, kuriame registruoja visas finansines operacijas.